Miesčionio blogas

Rūkas

Pratęsiant vakarų kaime temą:

Dovanos dovanėlės

Gimtadienio proga iš senelio gavau jo senąjį žvejybos reikmenų “čemodaniuką”. Daiktas matęs visko - kartu su visa šeimyna parkeliavo iš tremties. Dalis turinio tikrai pamena šiaurę, nes Lietuvoje paprasčiausiai nėra tokių žuvų, kad gaudyti tokio dydžio kabliais :)

Na ir šiaip keli įdomesni dalykai:

Kiek metų šitam daiktui bijau net pagalvoti

Kai gamta pažvelgia į akis

Įtariu, kad šiandien vakare kažkur netoliese vyko ežiukų mytas, mat marširavo jie ten-atgal labai jau intensyviai. Vienas mielai sutiko papozuoti. Gaila tik, kad Kruopa jau miegojo.

Vaikai, vaikai, vanagai…

Nu ką pasakysi - laikas bėga, vaikai auga. Kruopa pasidarė tikra aktyvistė ir nenuorama. Šneka nesustodama ir kartais tokiomis temomis ir naudodama tokias konstrukcijas, kad su pačia pasimetam - nu niekas gi nemokė :) Na ir aišku tikra madistė. Čia jau kas be ko:

Kindziukas, savo ruožtu, auga ir bujoja. Augina žandus, daug šypsosi ir be perstojo seilėjasi. Šiaip labai ramus, “išlaikytas” ir pozityvus vyrukas.

Ryte apie vakarą

Kindziukas šiandien atskėlė anksčiau, nei derėtų. Pazyzė, papyko, pasisupo kėdutėj, pavalgė ir nuėjo toliau sau miegot. O tėvas štai išsibusdino ir viskas. Tad lietingą rytą pasikapsčiau vieno iš praėjusių vakarų nuotraukose. O vakarai kaime gražūs.

Patenkintas kaip katinas prie grietinės puodo

Kažkaip nusistovėjo, kad artėjant gimtadieniui vis prasiplečia Miesčionio foto parkas. Šį kartą tai buvo rimtas atnaujinimas:

Laikas buvo nutaikytas labai sėkmingai, nes pasinaudojus šauniu rebate’u (nežinau kaip lietuviškai), nemokamai dar gausiu ir gerą blykstę, kuri šiaip kainuoja ~1600 pinigų. Sakytau, kad visai neblogai.

Apie patį aparatą internete prirašyta tiek ir tiek, tad nesikartosiu. Pasakysiu tik tiek, kad po manojo senuko E500 tai tikrai didelis kokybinis šuolis. Labiausiai džiugina diiiidelis vaizdo ieškiklis ir IS (laboratorinių 5 stop’ų neišgavau, bet 3 sutaupau drąsiai). ISO ženkliai pagerėjęs ir nors aukščiau 400 lipu labai retai, bet malonu žinoti, kad pasižaidus su RAW ir ant 1600 galiu gauti žmonišką rezultatą. Labai smagiai sėdi rankoje, surinktas kaip tankas. Su ergonomika reikia apsiprasti, bet jau dabar matau, kad viskas išdėliota logiškai ir patogiai.

Na ir vienas pirmųjų kadrų: Mateikiškių piliakalnis (vietiniai vadina Majoku). Pakeliui iš Želvos į Šešuolius.

Kaip Miesčionis po Žemaitiją blaškėsi

Savaitgalį galų gale pavyko vėl išlėkti su Lietuva arčiau susipažinti. Šįkart į Kražius. Nuotraukas su komentarais tradiciškai sukroviau čia.

Šiaip tai patiko.

Na ir dar pora bonusinių:

Rapsų laukas prie Kražių

Verpenos bažnytėlė pakeliui

2

Nesenai Kruopos antrąjį gimtadienį atšventėm. Štai kokia pana užaugo:

Seną rubriką prisimenant

Kažkaip delfis perlais nebedžiugina, tai atsirado lrytas:

Iš antraštės galima tikėtis filmuko panašaus į liūdną sceną iš “I am legend”.

Kaip Miesčionis po pelkę klampojo

Už kokio kilometro nuo namų turime pelkę. Ne šiaip kokią balą, o tikrą topografiniame žemėlapyje pažymėtą pelkę, turinčią net pakankamai romantišką pavadinimą.

Kas pakankamai retai nutinka su pelkėmis - šalia šios eina visai neblogas keliukas kuriuo laikas nuo laiko su vaikais išsiruošiam pasivaikščiot.

Sakyčiau, kad tokiu metų laiku miškas yra labai gražus. Lapai dar nesužėlė, ta proga naudojasi gėlytės.

Na ir pabaigai. Kas drįs pasakyti, kad pelkė nėra gražu?